Pal. Teofilius – vienuolyno kapelionas

Palaimintasis vyskupas kankinys Teofilius  Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Kudoriškyje, Alantos valsčiuje. Anksti neteko mamos, patyrė sunkumų norėdamas mokytis. Studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje ir ten 1900 m. kovo 4 d. įšventintas kunigu. 1929 m. ten pat slapta konsekruotas vyskupu. Gyvendamas XIX–XX amžių sandūroje susidūrė ir nukentėjo nuo trijų svetimų ideologijų – carizmo, nacizmo ir komunizmo. Laikydamasis Kristaus Evangelijos, išliko tvirtas tiesos liudytojas ir laisvas žmogus. Jam teko 16 metų kalėti beveik dešimtyje įkalinimo įstaigų. 5 kartus buvo teistas, 4 kartus mėginta jį nunuodyti. Visą gyvenimą neturėjo kiek pastovesnės gyvenamosios vietos. Lageriuose dirbo pačius sunkiausius, alinančius darbus, tačiau niekada nesiskundė dėl patirtų sunkumų ir nekaltino tų, kurie jį kankino. Neprarado giedros nuotaikos ir švelnaus tėviško gerumo. Buvo ypač pamaldus Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai, pirmasis įsteigė Lietuvoje nuolatinę Švč. Sakramento adoraciją ir pirmasis ėmė skleisti maldingumą Dievo Gailestingumui. Gynė tikinčiųjų teises ir žmogaus orumą, dirbo misijose Rusijoje. Liko tvirtas ir ištikimas Kristui pačiomis sudėtingiausiomis gyvenimo sąlygomis, atliko sielovados tarnystę būdamas ir nelaisvėje. Mirė 1962 m. rugpjūčio 20 d. Šeduvoje, praėjus kelioms dienoms po kratos ir suleistos injekcijos, palaidotas savo vyskupijos katedroje Kaišiadoryse. Plačiau su palaimintuoju galima susipažinti puslapyje www.teofilius.lt

Pal. Teofilius Matulionis – Kauno benediktinių kapelionas 1936-1943 m.

Vyskupas Teofilius 1936 m. rugsėjo 27 d. buvo paskirtas Kauno seserų benediktinių kapelionu. Gyvendamas pas benediktines  vysk. Teofilius ypatingai rūpinosi Lietuvos krikšto (550 metų) ir laisvės (20 metų) jubiliejų paminėjimu. Šia proga šv. Mikalojaus bažnyčioje jis pasiūlė įvesti amžinąją Švč. Sakramento adoraciją. Adoracija pradėta 1940 m. liepos 19 d., vyko kasdieną nuo 6 val. ryto iki 20.30 vakaro.


Pal. Teofilius kartu su benediktinėmis 1943 m. nuo nacių išgelbėjo žydų mergaitę, Esterą Elinaitę, kurią slapstė Kauno vienuolyne, Čiobiškio vaikų prieglaudoje ir Kaišiadorių kurijoje. Už tai vyskupas Teofilius ir s. Angelė Misiūnaitė OSB buvo apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais (2003 ir 2013 m.).

Laiške savo artimam bičiuliui kun. Vincentui Dainiui vysk. Teofilius rašė:
„Norėčiau užbaigti šventovės atnaujinimą, kur vyksta perpetua adoratio Sanctissimi Sacramenti [Amžinoji Švč. Sakramento adoracija]. Lietuvoje kol kas tai vienintelė vieta, kur prieš išstatytą Švč. Sakramentą nuo 6 val. ryto iki 8.30 val. vakaro lietuvių tautos vardu meldžiame Išganytoją:
kad Jėzus Kristus būtų geriau pažintas, pagarbintas ir mylimas;
kad būtų galima satisfacere pro commissis iniuriis [atlyginti už padarytus įžeidimus];
kad būtų padėkota Švenčiausiajai Išganytojo Širdžiai už Jo globą mūsų tėvynei ir
kad išprašytume daugiau šventumo mūsų tautai.”