Dvasingumas – Ora et labora
Šv. Benedikto vienuoliškos patirties centrinė ašis yra nepadalintas gyvenimas – „nieko nelaikyti aukščiau už Kristų“. Tai turi būti kiekvieną vienuolį ir visą bendruomenę saistantis įpareigojimas.
Šv. Jonas Paulius II
Benediktiniškas dvasingumas gali būti apibūdinamas taip: klusnumas ir nusižeminimas, vidinė malda ir liturgija, visa įkvepiama meilės ir gaivinama bendruomeninio gyvenimo.
Vienuolė benediktinė atviru protu ir širdimi ieško Dievo, atrasdama Jį visų pirma maldoje, taip pat darbe ir asmeniniame santykyje su kitais. Gyvenimas bendruomenėje tampa Kristaus sekimo mokykla ir pagalba kasdieniniam atsivertimui. Tokiu būdu, visas gyvenimas tampa nuolatiniu Dievo garbinimu.
Malda
– Eucharistijos šventimas
– Valandų liturgija
– Asmeninė malda
– Lectio divina (Dievo Žodžio skaitymas ir apmąstymas)
– Švč. Sakramento adoracija
Mūsų malda turi būti trumpa ir tyra, nebent dieviškoji malonė įkvėptų ir ją pratęstų. (RB 20, 4)
Bendruomenė
Šv. Benedikto vienuolynas yra tarnavimo Viešpačiui mokykla (RB prol., 45), kurioje:
– vedami Evangelijos vienuoliai turi vienas kitam patarnauti (plg. RB 35, 1)
– jaunesnieji gerbia vyresniuosius, o vyresnieji myli jaunesniuosius (plg. RB 4, 70-71)
– nieko nevertinama aukščiau už Kristų, vedantį į amžinąjį gyvenimą. (plg. RB 72, 11-12)
Svetingumas
Gyvendamos pagal šv. Benedikto Regulą seserys didžiausią dėmesį skiria maldos gyvenimui, bendruomenei, darbui ir sielovadai, kuria išreiškiamas benediktiniškasis svetingumas:
– vaikų rengimas Pirmajai Komunijai,
– jaunuolių rengimas Sutvirtinimo sakramentui,
– Alfa kursas ir paskaitos,
– Maldos mokykla,
– įvairios maldos grupelės,
– „Schola Benedicti“ paskaitų programa,
– dvasinis palydėjimas.
Visi atvykstantys svečiai tebūna priimami nelyginant Kristus. Ir visi tebūna tinkamai pagerbiami.
RB 53, 1
