2022-ieji ant šv. Mikalojaus kalnelio
Mielieji,
Priartėjus mūsų Viešpaties Gimimo iškilmėms, siunčiame visiems kuo nuoširdžiausius sveikinimus. Tebus Viešpaties malonė su Jumis, Jūsų artimaisiais, bičiuliais, bendradarbiais ir pažįstamais!
Praėjusias Kalėdas sutikome Covid-19 pandemijos sąlygomis, kurios, nors ir buvo šiek tiek lengvesnės, tačiau turėjo ir savų iššūkių. Sulaukus Kristaus Gimimo šventės, antrąją Kalėdų dieną, Bažnyčios liturgijoje minimas pirmasis kankinys, diakonas šv. Steponas. Būtent šią dieną Viešpats į savo amžinuosius namus pasikvietė ir mūsų seserį Felicitą, kurią palaidojome Šiluvoje per Viešpaties Apsireiškimo (Trijų Karalių) šventę, sausio 6 d.
Atliepdamos į popiežiaus Pranciškaus kvietimą, vasarį–birželį bendruomenėje skyrėme laiko Sinodinio kelio temų aptarimui. Ta proga vasario 2-ąją dalyvavome Kauno arkivyskupijos organizuotoje Pašvęstojo gyvenimo dienoje, o balandžio 30-ąją – Lietuvos pašvęstiesiems skirtame simpoziume Vilniaus kunigų seminarioj. Simpoziume mūsų bendruomenė buvo pakviesta vadovauti giedojimui.
Šv. Scholastikos šventės išvakares, vasario 9 d., paženklino sesers Monikos išeliavimas į Dangiškuosius Namus. Ilgai sirgusi ir patyrusi pakartotinį insultą, galiausiai paniro į komą. Nepavyko jos apsaugoti ir nuo kovido. Sesuo Monika mirė ligoninėje, su Dievo malone, gavusi Ligonių sakramentą. Ji buvo palaidota Romainių kapinėse, šalia savo sesers Benignos, taip pat benediktinės, kuri mirė dar būdama jauna.
Vasario pabaigoje visus sukrėtė žinia apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje. Prisijungėme prie savanorių, kurie į savo namus priėmė iš karo zonos pasitraukusius žmones. Jau kovo mėnesį vienuolyne apsigyveno penkios ukrainietės iš dviejų skirtingų šeimų. Taip pat ir vienos iš jų augintinis – taksiukė Kusia.
Atsiradus galimybei, viena ukrainiečių šeima išvyko gyventi ir dirbti į Vokietiją, o kita –tebegyvena vienuolyne. Pastarosios vyriausioji narė, močiutė Julija, pas mus atvyko sunkiai sirgdama, o Lietuvoje jos sveikata bei jėgos nuolat silpo. Spalio 9 d. ji mirė, palikdama mums visoms šviesų atminimą.
Gavėnios susitelkimui, kovo 2–4 d., vadovavo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. Esame nuoširdžiai dėkingos Jo Ekscelencijai už skirtą laiką ir mus praturtinusias įžvalgas.
1992 m. kovo 22 d., mūsų – Šv. Mikalojaus (benediktinių) – bažnyčia buvo atšventinta ir vėl atidaryta maldai. Nuo to laiko seserys palaipsniui ėmė grįžti į vienuolyną, iš kurio 1948 metais buvo išvarytos.
Bažnyčios atgavimas buvo didelis ir reikšmingas įvykis, todėl jos atšventinimo 30 metų jubiliejaus sukaktį, birželio 11 d., minėjome šventiškai. Dalyvavo apaštalinis nuncijus arkivyskupas Petaras Antunas Rajičius, Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, Lietuvos Respublikos ir Kauno miesto valdžios atstovai ir bendruomenė bei jos bičiuliai.
Kartu minėjome palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus beatifikacijos penkmetį. Jis buvo mūsų vienuolyno kapelionas 1936–1943 metais, persekiotas ir kalintas tarybinės valdžios, daug iškentęs dėl ištikimybės Kristui ir Bažnyčiai. Palaimintojo užtarimas lydi mus ir dabar.
Po šv. Mišių minėjimo renginyje savo prisiminimais pasidalijome peržiūrėdami filmuotą dokumentinę medžiagą iš bažnyčios atšventinimo, taip pat apie tą laikotarpį pasakojo mūsų mielas bei artimas kaimynas p. Kęstutis Ignatavičius, anuo metu buvęs Kauno miesto tarybos deputatas, o dabar – Kauno ceremonmeisteris.
Turbūt taip Viešpats leido, kad pal. Teofiliaus ir šv. Benedikto relikvijos mūsų bažnyčioje yra saugomos tame pačiame altoriuje. Tad šių abiejų garbingų ir šventų žmonių užtarimo meldžiame mums visiems, ypač šiuo laikotarpiu, kai Europa patiria tiek daug iššūkių.
Prieš Velykų šventes, kovo 30–balandžio 3 d., naujai įkurta monastinė Europos benediktinių Prisikėlimo kongregacija (European Benedictine Congregation of the Resurrection) susirinko į savo Pirmąją generalinę kapitulą, kurioje buvo išrinkta pirmoji kongregacijos prezidentė ir jos taryba, pasidalinta įvairiomis atsakomybėmis. Prezidente tapo sesuo Myrèse Dupagne OSB, iš Notre-Dame d’Hurtebise benediktinių vienuolyno Belgijoje. Kapitula vyko viename iš kongregacijos vienuolynų Švedijoje, Omberge-Borghamne, netoli Vadstenos. Šioje kapituloje mūsų bendruomenę atstovavo priorė sesuo Paulina ir jos pavaduotoja sesuo Celina. Sesuo Paulina buvo pakviesta bendradarbiauti kongregacijos prezidentės taryboje, o sesuo Celina įsijungė į kongregacijos internetinio puslapio kūrimą (www.ebcr.eu).
Gegužė ir birželio pradžia buvo tarsi derliaus nuėmimo laikas sielovadoje – Pirmąją Komuniją priėmė trys vaikų grupės, jaunuoliai gavo Sutvirtinimo sakramentą. Taip pat šiemet džiaugėmės Velyknaktį buvusiu Krikštu, kuris suteiktas vienai iš Pirmajai Komunijai besiruošusių mergaičių.
Šiais metais seserys turėjo galimybę dalyvauti įvairiuose ugdymo kursuose: sesuo Emanulė buvo monastinio gyvenimo ugdytojų kursuose, vykusiuose tris mėnesius pavasarį Italijoje, Romoje ir Asyžiuje. Prieš kursus ji mėnesį gilino anglų kalbos žinias Anglijos Stanbrooko benediktinių bendruomenėje. Seserys Paulina ir Benedikta, liepos 10–22 d., Romoje dalyvavo benediktinų vienuolynų vyresniesiems ir kitiems atsakingiesiems skirtame kurse.
Artėjant Europos globėjo šv. Benedikto šventei liepos 9-ąją minėjome seserų Justinos ir Pranciškos įžadų 25-erių metų jubiliejų. Šventę praturtino ir prie oblatų bendruomenės prisijungę šeši nauji nariai, tą dieną davę savo pažadus.
Liepos 3–8 d. vyko metinės bendruomenės rekolekcijos, kurias vedė Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos sesuo Jolita Šarkaitė. Tai buvo nauja patirtis – pirmą kartą visas rekolekcijų laikas buvo skirtas Lectio divina – įsiklausymui į Dievo Žodį skaitant dienos Evangeliją, ją apmąstant, kontempliuojant.
Liepos 1–2 d. vyko metinė bendruomenės kapitula, skirta bendruomenės reikalų aptarimui.
Besibaigiant vasarai, pagerbiame Dievo Motiną jos Dangun ėmimo iškilme. Kelios seserys dalyvavo piligrimystėje Pivašiūnų šventovėje vykusiuose atlaiduose Pašvęstojo gyvenimo dieną – rugpjūčio 17-ąją.
Rugpjūčio 25 d., prieš prasidedant naujiems mokslo metams, įvyko sesers Justinos piešinių ir apmąstymų knygos Sielos perlai pristatymas. Jame dalyvavo ir gitaros muzika palydėjo su seserimi Justina prieš keletą metų Pirmajai Komunijai pasiruošęs, o šiuo metu muziką Briuselyje studijuojantis, Pijus Balevičius.
Po vasaros poilsio ir įspūdžių prasidėjo nauji mokslo metai, kurie mūsų bendruomenės gyvenime ir veiklose žymi naują pradžią. Darbas mokyklose, universitetuose, katechezė – visa tai persipina mūsų gyvenime. Pastatas, kuriame vykdavo sielovados užsiėmimai, vis dar remontuojamas, tad naudojamės bažnyčios ir vienuolyno patalpomis.
Šį rugsėjį pradėjome naują katechezės sezoną su dviem grupėm vaikų, besiruošiančių Pirmąjai Komunijai bei grupe jaunuolių, norinčių priimti Sutvirtinimo sakramentą. Vaikų tėveliams vyksta Alfa kursas, kuriam įpusėjus (lapkričio 11–12 d.) jie dalyvavo Alfa savaitgalyje Šiluvoje. Ten pat lapkričio 25–27 d. vyko ir jaunimas. Seserys džiaugėsi gerais šių renginių vaisias bei įspūdžiais.
Spalio viduryje kelios seserys dalyvavo seminare apie vienuolės moteriškumą, kurį vedė ginekologijos, akušerijos ir endokrinologijos specialistė sesuo Elżbieta Woźna iš Kenčiančio Jėzaus Širdies Uršuliečių kongregacijos Lenkijoje.
Spalio 22 d. Alfa kurso centras Lietuvoje šventė savo gyvavimo 20 metų jubiliejų. Šiuo metu kursą Lietuvoje koordinuoja sesuo Celina, šioje veikloje turinti ilgametę patirtį. Džiaugiamės, kad šia proga mus aplankė ir patys pirmieji Lietuvoje besikuriančio Alfa kurso pagalbininkai Goeffas ir Hope Price. Vienuolyne jie praleido kelias dienas ir susitiko su mūsų bažnyčioje Alfa kursą lankančiais žmonėmis.
Visų Šventųjų iškilmės išvakarėse, spalio 31 d. vakare, buvome pakviestos klausytis Kauno miesto simfoninio orkestro atliekamo A. L. Weberio Requiem, Kauno „Žalgirio“ arenoje. Šis renginys buvo programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis. Džiaugiamės galimybe dalyvauti viename iš programos renginių.
Lapkričio 21 d. mūsų sesuo Cecilija sulaukė savo 60 gimtadienio, kurį paminėjome drauge su jos artimaisiais.
Advento pradžioje, prieš antrąjį advento sekmadienį trumpą bendruomenės susikaupimą – rekolekcijas palydėjo kunigas Arvydas Kasčiukaitis, Kauno Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo (Vytauto Didžiojo) bažnyčios rektorius.
Mūsų bažnytėlės šventasis globėjas yra šv. Mikalojus iš Miros, vyskupas, gyvenęs III–IV a. sandūroje. Jo šventė minima gruodžio 6 dieną. Tad gruodžio 4-ąją mūsų bažnyčios lankytojus ir visus susidomėjusius pakvietėme į šv. Mikalojaus atlaidus. Šv. Mišiose 10 valandą giedojo Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos choras, vadovaujamas Julijos Draudikienės, po šv. Mišių visiems padovanojęs trumpą gražų koncertą. Be to, šalia bažnyčios esančiose patalpose vyko mugė. O po vakaro šv. Mišių, į jas susirinkusius vaikus aplankė pats šv. Mikalojus!
Besibaigiant metams, galime pasidžiaugti, kad tęsiami mūsų vienuolyno ansamblio statinių restauravimo darbai. Klebonijos pastatui šiemet suremontuotas stogas, baigiami restauruoti fasadai ir juos puošiantys archtektūriniai elementai bei lipdiniai. Taip pat toliau tvarkoma vienuolyno teritoriją juosianti mūro tvora.
Prabėgus trisdešimtmečiui nuo bažnyčios atidarymo, neišvengiamai tenka planuoti ir jos remontą. Jau atlikti fotogrametriniai tyrimai, po kurių numatytas projektas restauracijai.
Su dėkingumu žvelgiame į besibaigiančius metus. Dėkojame Dievui už Jo malones, kurios ne kartą atėjo ir per Jūsų, mieli mūsų bičiuliai ir rėmėjai, rankas bei maldas. Nors dalį Jūsų iš to didelio būrio susitinkame mūsų bažnyčioje, didelė dalis lieka slaptoje. Jūsų malda, bendrystė ir auka įvairiomis gėrybėmis mums kalba apie Jūsų ir Viešpaties gerumą. Tepradžiugina Viešpats Jus gausiomis savo malonėmis Kalėdų šventėse, teveda ir tesaugo ateinančiais 2023 metais ir per visą gyvenimą.
Džiugių šv. Kalėdų Jums linki,Kauno seserys benediktinės